Gyvūnų netekties gidas pradinukams

Gyvūnų netekties gidas pradinukams

Gyvūnų netekties gidas pradinukams. Šunys, katės, triušiai, jūrų kiaulytės, paukščiai, ropliai, avys ir daugybė kitų įvairių formų bei dydžių gyvūnų užima ypatingą vietą vaikų, kurie su jais dalijasi savo gyvenimu, širdyse. Įvairaus amžiaus vaikai myli savo gyvūnus ir užmezga su jais labai stiprų ryšį.

Gyvūnai yra kompanionai, jie suteikia tau drąsos, yra geriausi draugai, išklauso tave ir visada saugo tavo paslaptis. Deja, kiekvienam vaikui, turinčiam gyvūną, vieną dieną tenka susidurti su tikrove ir liūdesiu, kai jo gyvūnas miršta.

Vaikui netekti gyvūno dažnai yra taip pat skaudu, kaip ir netekti kito artimojo. Dažnai tai būna pirmas kartas, kai vaikas susiduria su labai stipriomis emocijomis, lydinčiomis netektį. Tačiau, skirtingai nei dauguma suaugusiųjų, vaikai nesitiki patirti netekties.

Gyvūno netektį gali lydėti pykčio, nevilties, liūdesio, tuštumos, ilgesio jausmai, o mažesniems vaikams – sumišimas ir nesupratimas. Kaip tėvas ar motina, tu gali nepakankamai įvertinti, kokią įtaką vaiko netektis gali turėti. Kartais ši įtaka bus minimali ir netruks ilgai. Kitiems ji gali būti didelė ir tęstis savaites ar mėnesius.

Netektis vaikams

Vaikų mirties suvokimas keičiasi priklausomai nuo amžiaus ir gyvenimo etapų. Vaikai dažnai išgyvena netektį bangomis, kurios ateina ir praeina. Kai kurie vaikai iš pradžių gali atrodyti nepaveikti netekties, o nusivylimą parodyti vėliau.

• Maždaug nuo 8 metų vaikai pradeda suprasti, kad mirtis yra nuolatinė. Kai gyvūnas miršta, tai gali sukelti baimę, kad jie patys ar kiti aplinkiniai taip pat gali mirti.
• Vaikai gali gebėti kalbėti apie mirtį nesuvokdami su ja susijusio liūdesio.
• Vaikai gali jausti baimę ir manymą, kad pasaulis nėra saugi vieta.
• Šio amžiaus vaikai gali turėti „magišką mąstymą“ ir tikėti, kad jų pačių mintys kažkaip sukėlė kažką blogo jų mylimam gyvūnui.

Kalbėjimasis

Labai svarbu atvirai ir sąžiningai kalbėtis su savo vaiku apie jo gyvūno mirtį. Stenkis vengti sakyti vaikui, kad jo gyvūnas kažkur „išėjo“, nes tai gali jį sutrikdyti. Taip pat gali atsitikti taip, kad vaikas vis tiek sužinos, jog jo gyvūnas mirė; daug geriau, jei jis tai sužinos iš tavęs. Taip tavo vaikas labiau jaus, kad gali tavimi pasitikėti ir pasikalbėti apie savo jausmus, jei to prireiks. Kalbėk su vaiku geranoriškai ir atjaučiančiai, leisk jam suprasti, kad normalu jausti liūdesį, pyktį ar sumišimą dėl gyvūno mirties. Pasakyk vaikui, kad esi šalia ir atsakysi į jo klausimus atvirai bei sąžiningai. Pasakyk jam, kad tu taip pat jautiesi liūdnas ar sukrėstas dėl jo gyvūno mirties, bet šie jausmai praeis ir įprasta kasdienybė sugrįš į savo vėžes.

Palaikymas

Svarbu, kad tavo vaikas žinotų, jog esi šalia ir padėsi jam įveikti sunkias emocijas, kurios gali kilti išgyvenant gyvūno netektį. Suteik jam fizinę paguodą, pavyzdžiui, apkabinimą, jei jis tai priima. Taip pat suteik jam laiko ir erdvės užduoti klausimus bei pasikalbėti apie savo jausmus. Prisimink, kad stiprios emocijos gali ateiti ir praeiti bangomis ir tęstis ateinančiomis dienomis, savaitėmis ar net mėnesiais.

Prisiminimai

Vaikams gali būti labai paguodžiama turėti būdą prisiminti netektą gyvūną. Tai gali būti nuotraukos saugojimas, piešinio nupiešimas arba atsisveikinimo ceremonijos surengimas namuose. Visa ši veikla gali padėti pripažinti svarbų vaidmenį, kurį gyvūnas atliko tavo vaiko gyvenime, ir tai, kad jo nebėra.

Dėl kitų vaiko gyvenimo etapų spausk čia

#tavogyvunonetektis

Susiję produktai

Taip pat žiūrėkite

• Atminimo daiktai
• Atminimo nuotraukų rėmeliai

Kategorijos

Urnos gyvūnamsKeraminės urnosUrnos katėmsUrnos šunimsUrnos mažiems gyvūnamsAtminimo daiktai