Gyvūno netektis: Jilly Cooper ir Barbara

Gyvūno netektis

Netekti gyvūno yra labai sunkus išbandymas, kurį sunku paaiškinti žmonėms, niekada neturėjusiems gyvūnų, kaip sunku jiems suprasti džiaugsmą, kurį namuose suteikia šuo, katė, triušis ar papūgėlė, jų dalijamą meilę ir tą būdą, kuriuo jie paprastus namus paverčia jaukiu būstu. Ir kai prarandi šį gyvūną, šį savo šeimos narį, šokas gali būti itin stiprus.

Visa tai puikiai žinoma rašytojai Jilly Cooper, kuri savo romane *Score!* vaizduoja Rannaldini, nekenčiamą dirigentą, bandantį išprievartauti savo podukrą Tabithą, kol jį sustabdo herojės kalytė Gertrude, įkandusi jam į kulkšnį. Taigi jis nužudė gyvūną.

„Gavau laiškų, kuriuose buvo rašoma: „Kaip tu galėjai nužudyti Gertrude?“ – prisimena Jilly. „Visiems buvo nusispjauti į Tabithą.“

Jos sodo gale, jos namuose Glosteršyre, „yra didžiulės kapinės“. Ten galima rasti epitafijų tokiems kompanionams kaip Barbara – tai buvo neabejotinai skaudžiausia jos netektis, iš dalies įkvėpusi fikcinę Gertrude.

„Ten parašyta: „Barbara, mūsų brangiausias lobis“, – pasakoja Jilly. „Jai buvo 15 metų, kai ji mirė. Buvau sugniuždyta. Vasaros naktimis einu su jais pasikalbėti. Tai padeda.“

Ji pataria rašyti apie prarastą gyvūną. „Tai gydo, be to, visada gali skaityti tekstus apie juos ir niekada jų nepamiršti.“

Vienu klausimu Jilly yra kategoriška. Kai sielvartas aprimsta, „pasiimk kitą šunį, kitą meilės šaltinį“.

Kai kuriems žmonėms naujo gyvūno įsigijimas gali būti vertinga pagalba įveikiant šią netektį, tačiau tam gali prireikti laiko. Galbūt matysi, kaip draugai ir šeima skatina tave įsigyti kitą gyvūną, kad padėtų tau judėti toliau, bet tik tu pats žinosi, kada būsi pasiruošęs, ir labai naudinga įsiklausyti į savo širdį – ji pasakys, kada ateis tinkamas laikas.

Taip pat gali būti naudinga šią netektį pažymėti ceremonija. Nesvarbu, ar nuspręsi palaidoti pelenus, ar juos išbarstyti, mažos ceremonijos organizavimas, kurio metu galėsi ištarti kelis žodžius ir prisiminti gražius prisiminimus, yra geras būdas susidoroti su sielvartu.

Kai kurie žmonės taip pat atranda, kad gyvūno pagerbimas per memorialinį objektą yra dar vienas būdas įveikti sielvartą. Portreto užsakymas gali būti gydantis; darbas su menininku įamžinant savo mylimą gyvūną tikrai gali būti labai naudingas. Net ir mažas suvenyras, ar medžio bei krūmo pasodinimas gali padėti. Tiesiog kažkas apčiuopiamo, ką gali laikyti rankose ar prie ko gali prisiglausti, kai reikia pabūti su savo mintimis ir prisiminti visus tuos brangius prisiminimus.

Susiję produktai

Taip pat žiūrėkite

• Atminimo daiktai
• Atminimo nuotraukų rėmeliai

Kategorijos

Urnos gyvūnamsKeraminės urnosUrnos katėmsUrnos šunimsUrnos mažiems gyvūnamsAtminimo daiktai