Gidas apie gyvūnų netektį – kūdikiams, mažyliams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams

Gidas apie gyvūnų netektį – kūdikiams, mažyliams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams

Gidas apie gyvūnų netektį – kūdikiams. Šunys, katės, triušiai, jūrų kiaulytės, paukščiai, ropliai, avys ir visų kitų formų bei dydžių gyvūnai užima ypatingą vietą vaikų, kurie su jais dalijasi savo gyvenimu, širdyse. Įvairaus amžiaus vaikai myli savo gyvūnus ir užmezga su jais labai stiprų ryšį.

Gyvūnai yra kompanionai; jie suteikia tau drąsos; tai ištikimi draugai, kurie tave išklauso ir visada saugo tavo paslaptis. Deja, kiekvienam vaiką auginančiam gyvūną ateis akimirka, kai teks susidurti su sielvarto realybe, kai gyvūnas miršta.

Vaikui sielvartas dėl gyvūno netekties dažnai yra toks pat tikras, kaip ir netekus kito artimo žmogaus. Tai dažnai yra pirmas kartas, kai vaikas turi susidurti su labai giliomis emocijomis, kurias sukelia sielvartas. Tačiau, skirtingai nei dauguma suaugusiųjų, vaikai nežino, ko tikėtis susidūrus su netektimi.

Sielvartą dėl gyvūno netekties gali lydėti pykčio, nevilties, liūdesio, tuštumos, ilgesio jausmai, o mažesniems vaikams – sumišimas ir nesupratimas. Būdamas tėvu, gali neįvertinti, kokią įtaką vaiko netektis gali turėti. Kartais šis poveikis bus minimalus ir netruks ilgai. Kitiems poveikis gali būti didelis ir tęstis savaites ar net mėnesius.

Vaikų sielvartas

Mirties supratimas vaikams kinta priklausomai nuo amžiaus ir gyvenimo etapų. Vaikai sielvartą dažnai išgyvena bangomis, kurios kyla ir slūgsta. Kai kurie vaikai iš pradžių gali atrodyti abejingi netekčiai, o nusivylimą parodyti vėliau.

• Kūdikiai ir patys mažiausi vaikai yra itin jautrūs aplinkinių emocijoms. Jie gali tapti neramūs ir išsigandę, kai tėvai, globėjai ar broliai ir seserys išgyvena sielvartą.
• Mažyliai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai nesupranta galutinio mirties pobūdžio ir gali tikėti, kad jų gyvūnas sugrįš.
• Maži vaikai gali nuolat uždavinėti tuos pačius klausimus: kur yra jų gyvūnas, kas jam nutiko ir kada jis sugrįš.

Kalbėjimasis

Labai svarbu su vaiku atvirai ir sąžiningai kalbėtis apie jo gyvūno mirtį. Stenkis vengti sakyti vaikui, kad jo gyvūnas kažkur „išvyko“, nes tai gali jį sutrikdyti. Taip pat tikėtina, kad vaikas vis tiek sužinos, jog jo gyvūnas mirė – daug geriau, jei jis tai išgirs iš tavęs. Taip tavo vaikas labiau jaus, kad gali tavimi pasitikėti ir pasikalbėti apie savo jausmus, jei to prireiks. Kalbėk su vaiku geranoriškai ir atjaučiančiai, leisk jam suprasti, kad jis turi teisę jausti liūdesį, pyktį ar sumišimą dėl savo gyvūno mirties. Pasakyk vaikui, kad esi šalia ir atsakysi į jo klausimus atvirai bei sąžiningai. Leisk jam žinoti, kad tu taip pat jautiesi liūdnas ar sukrėstas dėl jo gyvūno mirties, tačiau šie jausmai praeis ir įprastas gyvenimo ritmas sugrįš.

Palaikymas

Svarbu, kad vaikas žinotų, jog esi šalia ir padėsi jam įveikti sunkias emocijas, kurios gali kilti išgyvenant gyvūno netektį. Pasiūlyk fizinį paguodos būdą, pavyzdžiui, apkabinimą, jei jis tai priima. Taip pat suteik jam laiko ir erdvės užduoti klausimus bei pasikalbėti apie savo jausmus. Prisimink, kad gilios emocijos gali kilti ir slūgti bangomis bei tęstis ateinančias dienas, savaites ir kartais mėnesius.

Prisiminimas

Vaikams gali būti labai ramu turėti būdą prisiminti prarastą gyvūną. Tai gali būti gyvūno nuotrauka, jų nupieštas piešinys ar maža ceremonija namuose, skirta atsisveikinti. Visa ši veikla leidžia pripažinti svarbią vietą, kurią gyvūnas užėmė tavo vaiko gyvenime, ir jo netektį dabar.

Susiję produktai

Taip pat žiūrėkite

• Atminimo daiktai
• Atminimo nuotraukų rėmeliai

Kategorijos

Urnos gyvūnamsKeraminės urnosUrnos katėmsUrnos šunimsUrnos mažiems gyvūnamsAtminimo daiktai